sušusti

sušùsti, sušuñta (sùšunta), sušùto Š, Rtr; L 1. intr. NdŽ, DŽ¹, Kv suvirti, išsitroškinti, šuntant sukristi, subrinkti: Šuto šuto, kol sušùto kieta mėsa ant ugnies J. Bulvės da ne visai išvirę, ale karštai pabus i sušùs Slv. Nesušùto – i kruopos, i pupelės kietos kietai Mžš. Kopūstai kai žagarai jos, gardžiau, kai sušùtę Aln. Bulbos sušùto košėn Ktk. Vėžiai sušùto (per minkšti) Lp. Man sušùtus mėsa neskani – [reikia] ka nebūt žalia, ale kad būt su sultimi Pv. Gali išrūkyt ir per porą valandų, tada jos (dešros) sušuñta Kpč. Sùšunta tiej miltai pečiun Lz. Ka geriau sušuñta [sėmenys], daugiau aliejaus bėga PnmŽ. | prk.: Kai bulbienė sukrito sušùto, i nebė [gyvenimo] Šd. 2. tr. NdŽ išvirti, šutinant pagaminti. | refl. tr. NdŽ. 3. tr. padėti kur šlapiai kaisti, šusti: Reikė tau, dieverėl, ne dieverys eiti: pirtelė pakurti, anitelė sušusti NS883. Suvynioja, suvynioja [audeklus], pelenais subarsto i sušuñta po pečiu Bsg. 4. intr. Gs, Mžš labai sukaisti, nuprakaituoti, sušlapti: Parėjo iš lauko visas sušùtęs, suprakaitavęs DŽ. Anas sušùtęs nuo prakaito, baisu ir prisiglaust Ds. Sušusì tokioj šilmoj su kalniais Dbk. Šiandiej geriau dirbt, vakar būčia sušùtus Upt. Vasarą stori žmonys visumet sušùtę valkiojas Vvr. Vaikas tas sušùtęs visas Krš. Oi tu, vaikeli, sušutaĩ kap bulba supuvus Vlk. ║ prisigerti šuto: Smirda autskariai čebatuos sušùtę Kp. 5. intr. būti negyvai užplikytam: Tada mergina, gerai prisižiūrėjus, pažino tą vagį žmogžudį, kuris pirm keliolikos metų išbėgo, palikęs vežimus, arklius ir sušutusius draugus BsPIII16(Nm). 6. intr. NdŽ nuo prakaito išgesti (apie odą): Kojos šlapios, sušùtę Mlt. Teip man sušùto kojos Upt. 7. intr. Q161, N, NdŽ, KŽ, Alv, Rm, Krs pūvant sunykti, sutrūnyti, sudūlėti, sugesti: Jau jų tėvas gal jau i po žemėm sušùto Klt. Jei būtau nejus in operacijos, būtau seniai po žeme buvus. Oi, jau ir kaulai būtų sušùtę! Dg. Tenai (miręs) nebeišgersi – kaulai sušùs, ir baigta Žl. Sienojai seni, gal trys dešimtys metų, labai sušùtę Antš. Sušùtęs pagalys buvo, lipiau – ir dėjaus žemėn Sld. Grindys gerojo[je] trobo[je] čystai sušùto Pln. Lubose lentos sušùtę baisiausia, jos kad lėks kada žemėn Al. Sienos jau sušùtę Šlvn. Velėna supūsta, sušuñta jinai šilumoj Krm. Kaip žemė suarta biskį pradžius, suakėkite ją prigulinčiai ir paskui nejudinkite jos, kolei mėšlas gerai nesušus Rp. Šienas, javai sušùto J. Sukratyk šieną į kupstelius, nedėk kirtimais, kad nesušùstų J. Nesuvežė, tai dabar sušùto tie dobilai, supelėjo Slm. Suriši pėdan šlapias avižas ar grikius, tai pėde ir sušus, nieku nueis V.Krėv. Gali ir sušùst rugiai aruode – drėgni buvo Sdk. Kai po sniegu i šlapiai [žiemkenčiai], tai sušuñta Švnč. Jei nešukuosi, anie (linai) tokie y[ra], tujau sušuñta End. Žiemą sušuñta, nė vieno morko nereik laikyti KlvrŽ. Kur slėnesnė vieta, nabagės [bulvės] teip sušùto, kad nebus nė ko kast Mžš. 8. intr. nuo šilumos žūti, užtrokšti: Šį metą anoms (bitėms) magazinai buvo geri, ka tik nesušùstų Trk. Ar anos (bitės) apsinuodino, ar sušùto? Rod. 9. intr. tirpstant suminkštėti: Dar ledas nesušùtęs, ungurius pradeda žuvaut Srj. | Prisprausia, kai užpilia garo, tai skūra te sušùs Ml. 10. intr. prk. suvargti, menkam būti: Sušùtęs vaikas gimė i negyveno Krš. | Sušùtę, suplukę – tikri nevėkšlos Krš. 11. intr. Ds susimainyti, susikeisti: Liuikom sušùtom J.Jabl(r.). Petras su Jonu sušùto arkliais Vj. ^ Merga ne tabokinė – nesušusì Ktk.

◊ dár úošvė nesušùtus sakoma radus valgant: A, dá mano úošvė nesušùtus Ds.

\ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti